Legenda

Laukinė komanda prasidėjo ne nuo žmogaus. Ji prasidėjo nuo gyvūno.

Laukinės komandos įkūrėja Aurelija turėjo nuostabų šunį, vardu Meda. Šnaucerį logotipe jūs matote ne be reikalo – tai Medos atvaizdas.

Nors Medos jau nebėra, per beveik 16 savo gyvenimo metų ji parodė Aurelijai, koks iš tiesų gali būti gyvūnas.

Meda buvo nepaprastai savarankiško charakterio. Jai niekada negalėjai tiesiog kažko nurodyti ar liepti – su ja galėjai pasitarti. Ir tik tada, kai su ja tarsi su drauguže pasišnekėdavai, ji paklausydavo ir padarydavo tai, ko jos prašei.

Ji aiškiai brėžė savo ribas ir neleisdavo jų peržengti. Niekada nekąsdavo, niekada nepykdavo – tiesiog atsitraukdavo, kai kažkas jai nepatikdavo.

Toks Medos elgesys Aurelijos akyse aiškiai rodė viena: gyvūnas ne tik jaučia – jis turi savo valią, nuomonę, ribas ir pasaulį.

Stebėdama Medą Aurelija nebegalėjo ramiai žiūrėti į tai, kaip elgiamasi su kitais gyvūnais – tarsi jie būtų tuščia vieta, tik kūnas be sielos. Tarsi jų jausmai, norai ir valia neegzistuotų.

Todėl atsirado Laukinė komanda.

Tai būdas tęsti Medos legendą ir priminti žmonėms tai, ką ji savo gyvenimu parodė Aurelijai – gyvūnas nėra daiktas – jis yra gyva, jaučianti ir savo pasaulį turinti būtybė.

Laukinė komanda siekia, kad į gyvūnus pažvelgtume kitaip – ne kaip į nuosavybę, ne kaip į pramogą ir ne kaip į „tik gyvūnus“, o kaip į būtybes, su kuriomis dalijamės šiuo pasauliu.